gyvenimas

gyvenimas
gyvẽnimas sm. (1)gyventi. 1. buvimas, egzistavimas; būvis, buitis: Dabar aš pradedu naują gyvenimą V.Mont. Mūs gyvenimas – pergalės šventė . Gyvenimą ir ateitį naują jūs statot! K.Kors. Prasidėjo gyvenimas visiškai kitas, naujas, šviesus ir tiesus J.Balt. Nebėr to, kas prievarta, vyliais, vaidais gyvenimo džiaugsmą mums drumstų . Po tėvo mirties jie pradėjo gyventi kiekvienas savo atskiru gyvenimu P.Cvir. Kitas gyvenimas buvo dabar ir Adomui A.Vencl. Jos gyvenimas dabar buvo sujungtas su Karolio gyvenimu neperskiriamais saitais . Gyvenime tu mano toks mažytis, kaip ašara, paskendus vandeny! S.Nėr. Verda kūrybinis mūsų krašto gyvenimas sp. Pasakyk man, ar tu supranti gyvenimo prasmę, ar tu myli pasaulį? P.Cvir. Pasikeitė žmonių gyvenimas sp. Kiekvienais metais mūsų liaudies gyvenimas tampa šviesesnis ir laimingesnis (sov.) sp. Žindamųjų gyvulių gyvenimas yra gan įdomus ir mums žinotinas Blv. Vėžliams tai jau nėra gyvenimo nuo jaguaro Blv. Nebemušk manęs, jau ir taip man nebe gyvenimas (blogai) VoL332. Jam čia buvo šilkinis gyvenimas J.Jabl. Tik ten gyvenimas, kur santaika ir meilė Ds. Karvėm šiemet tai gyvenimas – net plauko po žolę Užp. ^ Ledas slidus, o gyvenimas žmogaus dar slidesnis Sim. Genys margas, žmogaus gyvenimas dar margesnis S.Dauk. Koks gyvenimas, toks ir mirimas Pln. 2. gyvybė: Už tokius niekus jie ima ir žmogui gyvenimą atima . Norėjo sau gyvenimą atimti . Ir ingkvėpė ing jį kvapą gyvenimo WP61. 3. tikrovė, realybė: Gyvenimas vis daugiau ir daugiau iš mūsų reikalauja . Gyvenimas nestovi vietoje . Ir gyvenimas patvirtino mūsų žodžius . Praktinis gyvenimas ne panaikina nesutarimus, bet paaštrina ir pagyvina juos . Gyvenimas moko, kaip reikia gyventi . Visuomet pas mus kas nors gyvenime gimsta nauja sp. Gyvenime tur vadovauti protas Vd. Tu parodysi linksmą sostinės gyvenimą P.Cvir. 4. amžius: Per gyvẽnimą visaip atseina Pc. Jis visą gyvenimą vargo Jrb. Visas gyvenimas kaip viena didelė skriauda stodavo tada jam prieš akis J.Balt. Visi jauni, patim gyvenime, išmirė Skr. Jo visas gyvenimas buvo trijų šimtų ... metų BB1Moz5,23. 5.gyventi 4: Jam neina gyvenimas (nesiseka gyventi) – kap iš akmenio Ml. Palūkėk, aš tau padarysiu gyvenimą (kad gera būtų gyventi) Dglš. Kūdą ir prastą savo gyvenimą apverkti B. Jis tai sukasi į gyvenimą (stengiasi prasigyventi) Gs. 6.gyventi 6: Lauko gyvenimas, laukininkystė Lex54. Lauko padarynė, gyvẽnimo rykai KI40. 7.gyventi 8: Reikia antrininkui (alui) gyvenimą užduoti, o mielių nė biškio nebėra Vkš. 8. gyvenamoji vieta; būstas, namai; butas; kambarys: Jo čionai gyvenimas Sld. Jei būtų koks mebliuotas gyvenimėlis, geriau būtų J.Jabl. Samdytas gyvẽnimas KII57. Gyvenimas sudegs, neturėsiu kur ir prisiglausti BsPII319. Visas gyvenimas buvo išknistas ir suverstas . Koks čia jo gyvenimas – sienos griūva, lubos įlinkusios, langai ir durys baigia pūti Rg. Žmogžudžių vyresnysis atsiskaitė nuo galo, kelintas gyvenimas BsPIII15. Jeigu auliai stovi tankiai, bitys tuomet klysta, negal atrasti savo gyvenimo . Priėjo miške dyką gyvenimą BsPI102. Jis įeina į vieną gyvenimą, žiūri – boba duoną kepa Krp. Ta gilybė esanti smakų gyvenimui BsPI104. Jų gyvenimai į žemę įkasti Ns1858,1. Man be galo neramu buvo, kad niekur nesimato žmonių gyvenimų Vaižg. Po tai egle geras gyvenimas vagim Rm. Namuose tėvo mano gyvenimų daug yra DP446. Žiūrėjo į purvais apskretusius gyvenimukus A.Vien. Matai tuos didžius gyvenimus (namus)? BtMr13,2. Nekursit ugnies visuose gyvenimuose jūsų Ch2Moz35,3. 9. SD48 sodyba, žemė, ūkis: Gausiu geresnį gyvenimą ir jauną vyrą Žem. Vienas tėra ant gyvenimo Žem. Mano tėtis buvo iš gyvẽnimo, o numirė po dvarstogiu Skr. Ji turi te savo gyvenimą Skp. Mūsų gyvenimas toli nuo Mūšos Grž. Visas gyvenimas statiniais aptvertas Jrb. Gyvẽnimas visa ko pilnas kaip ežeras Užv. Man tėvas parodė, kur mūsų gyvenimas (sodyba) buvo Rm. Gyvenimas kaip tvora (prastas, iširęs) Čb. Jų gyvenimas gražus Pnd. Jų tėvas turėjo pusantro gyvenimo Pd. Mano žentas pats iš gyvenimo yr atejęs Vkš. Pakol tėvai gyvi buvo, Marijona darbavosi pri gyvenimo M.Valanč. Norėčio bent vieną vaikelį pasigauti – nebūs kam gyvenimo palikti Skd. Dilbaitė pirm vestuvių sakės, jog ne už Tupikio tekanti, bet už jo gyvenimo Žem. Motina vilko (tvarkė) visą gyvenimą, ne tėvas Dr. Jie leidžia gyvenimą ir eina į miestą Rs. Paėmė pačią su gyvenimu Šts. Jų visam gyvenime pančio neberasi (nusigyvenę) Sdb. Visas dukteris į gyvenimus išleido Skd. Prieš 1861 m. ponai išmetė žmones iš gyvenimų A1884,177. Du gyvenimu turėjo – eis ant dienų! Pc. ^ Gyvẽnimas geroj vietoj ir geras gyvẽnimas Skr. Gaspadorius miršta, ir gyvenimas virsta Šts. 10. turtas, inventorius: Mes su visu gyvenimu (su visais daiktais) išvažiavom Btg. ^ Skaudulio didelio reik bijoti, ne gyvenimo Šts. 11. aukštas: Pasistatė namus dviejų gyvẽnimų Ėr. Žmogus šoko pro langą iš antro gyvenimo . Ir mato skarelę, nuo trečio gyvenimo nuleistą MitI366. Penktam gyvenime įsitaisęs gyvena Ds. \ gyvenimas; apgyvenimas; įgyvenimas; išgyvenimas; nugyvenimas; pagyvenimas; pergyvenimas; pragyvenimas; prigyvenimas; sugyvenimas; užgyvenimas

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • gyvenimas — gyvẽnimas dkt. Ki̇ek čia tõ gyvẽnimo, o kai̇̃p ji̇̀s kei̇̃čiasi …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • mokyklos gyvenimas — statusas T sritis švietimas apibrėžtis Mokyklos bendruomenės veiklos ir santykių kultūrinis, dvasinis, organizacinis procesas. Mokyklos gyvenimas – aktuali pedagoginė problema. Ją gvildeno daugelis pedagogų: J. H. Pestalocis reikalavo, kad… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • teisėtas nuolatinis gyvenimas Lietuvos Respublikoje — statusas Aprobuotas sritis žmogaus teisės apibrėžtis Kitos valstybės piliečio ar asmens be pilietybės, turinčių įstatymų nustatytą dokumentą, suteikiantį ar patvirtinantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenimas Lietuvos Respublikoje be… …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • pagyvenimas — pagyvẽnimas sm. (1) 1. žr. gyvenimas 1: Kas jis, kokio pagyvenimo savo šeimoje? Vaižg. Amžino pagyvenimo BPII473. | refl.: Visas žmonių pasigyvenimas lyg pamiręs LC1887,3. 2. pabuvimas tam tikroje vietoje: Pagyvenimas vienuose namuose srš. 3.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • saulė — sf. (1) K, saulė̃ (3) DP593, Lz; SD342, H, R, B, Sut, N, J 1. dangaus kūnas, aplink kurį skrieja Žemė ir kitos planetos: Saulė, kaip ir kitos žvaigždės, yra milžiniškas labai karštų šviečiančių dujų kamuolys rš. Saulė užteka R330. Jau ir saulė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tokis — tokìs, ia ( ì) pron. demons. (3) NdŽ, DrskŽ, (4) Drsk, Dg, tokis, ia ( i) (1) NdŽ, LzŽ, Brt; R329, N, KŽ tokỹs, ià (4) LKKIII122(Zt) žr. toks: 1. Jau jie tokì žmonės, nieko nepadarysi! Vlk. Itai pakinklas tokìs Ad. Iš mažų dienų anas tokìs …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vargingas — vargìngas, a adj. (1) Sch208, K, J, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ, à (3) Š; H, H170, Sut, M, L, Amb 1. R260, MŽ347, ŠT194 kuriam atlikti, įsigyti reikia daug jėgų, pastangų, sunkus: Visas vargìngas buvo toks darbas, didelis dideliai Yl. Vargìngas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žmogus — žmogùs sm. (4) KBII106, K, K.Būg, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, žmõgus (2) Snt, Grš, Rdn, Eig; SD118, SD36, KlC31, SC13, R, R254, MŽ339, Sut, N, LL18, BzB342, žmogỹs (4) LzŽ, žmuõ DP459; CI1051, Q294, Lex53, KlG55, KlM58,184, Sut, žmuõj Lz; gen. sing.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vaga — vagà sf. (4) KBII81, K, Rtr, DŽ, KŽ; SD19,428, JbL249, CI736, R, R152, MŽ201, Sut, I, M, L, LL10 1. arimo griovelis: Vagas varyti H, H176, MŽ, N. Vagàs arti NdŽ. Išmestinė vagà Aln. Tarp lysių vagà Tlž. Dar nė vagà nevaryta Dv. Dvi vagì… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vargas — var̃gas sm. (4) KII71, K, Š, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, (2) NdŽ, Ms, Lkv; Q283, SD387, H, R, R381, MŽ, D.Pošk, Sut, I, N, LsB176, ŠT50,282 1. SD156, SD372, LL295, ŠT137 tai, kas reikalauja daug pastangų, sunkumas, keblumas, triūsas: Var̃gas, kol… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”